Antroji šventykla buvo pastatyta meilės deivės Hator ir Ramzio II žmonos Nefertarės garbei. Prie šventyklos stovi šešios didžiulės (daugiau, nei 10 m. aukščio) statulos. Kiekvienoje įėjimo pusėje – dvi šonu pasisukusio Ramzio II skulptūros ir viena Hator drabužiais apsirengusios Nefertarės. Didžiosios statulos surikiuotos eilėje, yra apsuptos mažesnių – jų vaikų statulų. Abu Simbelis labai nutolęs į Egipto pietus link Sudano sienos, todėl šventyklos nebuvo atrastos iki 1813 m. O 1960 m. tarptautinės pajėgos įsteigė fondus ir šventykla buvo pakelta aukščiau, kad smiltainio nesuardytų Naserio ežero potvyniai.

Sinajaus pusiasalis, esantis tarp dviejų didžiulių Afrikos ir Azijos kontinentų, stebina savo dramatiškais kontrastais ir netikėta orų kaita. Liepsnojančią, dulkėtą vidurdienio kaitrą keičia vėsi ir nuostabiai žvaigždėta naktis. Kartais žiemą aukščiausiose viršukalnėse netgi pasninga. O po keleto stiprių liūčių smėlis pasipuošia tolygiu įvairiaspalvių gėlių kilimu – žydinti dykuma atrodo kaip nepaprastas stebuklas. Tačiau į nuostabų kraštovaizdį vėl netikėtai įsiveržia smėlis...Smailiose viršukalnėse slepiasi spalvingi klodai – kartais net sunku patikėti, jog tai tikrai gamtos sukurtas meno kūrinys, o Aquaba įlankoje iš beveik 2000 m. aukščio į mėlynos jūros vandenis krenta rausvos, grublėtos granito uolos. Įvairiapusiška Sinajaus pusiasalio geografinė sandara kaskart kelia naujus peizažo vaizdinius. Tie patys kalnai, kopos, akacijos, upės vagos, uolos, tarpekliai nenuilstamai siūlo didingus vaizdus, metų ir paros laikui besikeičiant. Saulėlydžiai, stebimi nuo Mozės kalno arba nuo aplinkinių pavienių viršūnių, palieka nenugalimą, bet stulbinantį įspūdį, prie kurio, be abejo, prisideda stiprūs religiniai impulsai, sklindantys iš Sinajaus. Nesunku suprasti, kodėl šis išskirtinis kraštovaizdis gundo keliautojus viską mesti ir pasilikti ten amžinai...

Šarm el Šeichas (karališkoji įlanka) – kurortas įsikūręs pietinėje Sinajaus pusiasalio dalyje. Kaip ir kituose Egito kurortuose, čia turistinis sezonas nenutrūksta - maudytis, degintis čia galima ištisus metus. Net žiemos mėnesias vandens temperatūra nenukrenta žemiau 20-22 laipsnių šilumos, o oro – žemiau 23-25 laipsnių šilumos. Ypač šį kurortą vertina povandeninio plaukiojimo mėgėjai. Daugiau nei keliasdešimt povandeninio nardymo centrų siūlo viską, ko reikia nardymui – nuo įrangos iki patyrusių instruktorių. Šarm el Šeichas vienas gražiausių kurortų . Smaragdinė žaluma, laukinių gėlių įvairovė, medžiai, palmės, erdvūs pliažai, šilta jūra ir mėlyni ežerai – visa tai susilieja į vientisą peizažą su spalvingais kanjonais, uolomis ir geltonu smėliu.

Iš Šarm el Šeicho turistai turi galimybę aplankyti Šv. Katerinos vienuolyną. Nuo vienuolyno į Mozės kalną, esantį 2285 m. virš jūros lygio, galima įkopti per pora valandų. Pagal krikščioniškąją legendą, tai tas pats šventas Chorivų kalnas, kurio viršunėje Mozė gavo akmenines plytas su įrašytais jose 10 Dievo isakymų. Į kalno viršukalnę veda du keliai. Vienas, susidedantis iš 3750 laiptelių, kuriuos uoloje iškalė vienuoliai. Tai trumpesnis, bet sunkesnis kelias. Kitas lengvesnis kelias buvo nutiestas XIXa. Mozės kalno viršunėje pastatyta “Šv. Trejybės” koplyčia. Į šiaurę nuo koplyčios yra ola, kur pasak legendos Dievas apsireiškė Mozei.
Nuo viršukalnės atsiveria nepakartojami vaizdai. Ypatingai čia gražu auštant, ir pasak padavimų, žmogui užlipusiam į Mozės kalną ir sutikusiam saulėtekį, atleidžiamos visos nuodėmės.

Šv. Kotrynos vienuolynas buvo pastatytas VI amžiuje 1570 m aukštumoje tarp Mozės, Kotrynos ir Safsafo kalnų. Tai seniausias pasaulyje veikiantis pravoslavų vienuolynas.
Kotryna - kilusi iš pasiturinčios šeimos, išsilavinusi, mokėjo daug kalbų, studijavo matematiką bei filosofiją. Ji buvo krikščionė. Kai jauna moteris pabandė atversti į krikščionišką tikėjimą Romos imperatorių Maksencijų, ji buvo ištremta į Aleksandriją kur 305 m. ji mirė kankinės mirtimi.
Vienuolyno teritorijoje auga erškėtis - krūmas, kurio ugnies liepsnoje Dievas pirmą kartą apsireiškė pranašui Mozei. 324 metais imperatoriaus Konstantino motina Jelena liepė įrengti šio erškėčio koplyčią. O imperatorius Justinianas 530 m. šioje vietoje pastatė Atsimainymo cerkvę-baziliką. Kad vienuolynas būtų apgintas nuo nuo klajoklių genčių, 537 m. buvo pastatytos apsauginės sienos. Tvirtos vienuolyno sienos iš raudono granito 15 m. aukščio ir 85 m. ilgio patikimai saugojo nuo priešų Х amžiuje Egiptui tapus islamo šalimi vienuolyno teritorijoje buvo pastatyta mečetė - šis išmintingas žingsnis leido išsaugoti vienuolyną.
Pranašas Mohamedas, arabų kalifai, turkų sultonai ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas globojo vienuolyną, todėl vienuolynas per visą ilgą savo istoriją, ne karto nebuvo užgrobtas, sugriautas ar apgadintas. Vienuolyno pastatų labirinte labiausiai išsiskyria trijų navų bazilika. Pano-mozaikoje virš pagrindinio altoriaus pavaizduotas Jėzus, šalia jo stovintys Mozė ir pranašas Ilja, prie jo kojų apaštalas Petras, o truputį toliau – Jonas ir Jokūbas. Šventos kankinės Kotrynos galva ir ranka išsaugotos dviejose auksinėse skryniose, kurias galima išvysti šalia marmurinio tabernaklio.
Už bazilikos choro yra nedidelė erškėčio koplytėlė. Manoma, kad biblinio krūmo šaknys auga po altoriumi, kuris remiasi į marmurines kolonas. Šv. Kotrynos vienuolyne yra daugiau kaip 2000 ikonų, čia taip pat saugoma daug rankraščių, dokumentų, knygų, liturginių rakandų kolekcijų, kurios naudojamos ir šiandien apeigų metu.
Šiandien Šv. Kotrynos vienuolynas - tai piligrimų iš viso pasaulio susibūrimo vieta, tiek tikinčiųjų, tiek meno mylėtojų, atvykusių susipažinti su pasaulinio garso architektūros paminklu.