|

|
 |
 |
|
 |
Chefreno piramidė
Khafre piramidė (Chefreno piramidė)
Į pietvakarius nuo Didžiosios piramidės yra beveik tokio pat dydžio (136 m aukščio) Khafre piramidė. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo didesnė nei Khufu piramidė, tačiau tai tik todėl, kad Khafre piramidė yra pastatyta aukščiau. Visos trys piramidės kažkada spindėjo kaip didžiuliai kristalai. Deja, iki 19 amžiaus Egipto statytojai pasiskolino išorinius blokus savo rūmų ir mečečių statybai, o minkštesnius vidinėms sienoms naudotus akmenis paliko skilti į dalis. Jeigu ne tai, piramidės iki šios stovėtų tokios, kaip jos buvo pastatytos.
Salės ir koridoriai šioje piramidėje yra ne taip kruopščiai statyti, kaip Didžiojoje piramidėje, bet perspėjimas dėl klaustrofobijos galioja ir čia. Per įėjimą pateksite į koridorių, kuris veda į laidojimo salę, kurioje iki šių dienų stovi Khafre sarkofagas.
Į Rytus nuo piramidės yra įšlikę Khafre laidojimo šventyklos griuvėsiai, ir vėliavėlėmis pažymėtas kelias, kuriuo kažkada buvo keliaujama nuo Nilo iki piramidžių. |
 |
|
 |
Mikereno piramidė
Menkaure piramidė (Mikereno piramidė)
Tai yra žemiausioji iš trijų piramidžių - 62 m aukščio (anksčiau buvusi 66,5 m aukščio). Įgriuva šiaurinėje sienoje atsirado 1186 m. Kr., Saladino sūnui Malek Abdel Aziz bandant nugriauti piramidę. Kadangi per 8 mėnesius beveik nieko nepavyko padaryti, piramidės griovimo buvo atsisakyta. Viduje nuo įėjimo kylama į viršų koridoriumi, kuris veda į nedidelę salę ir keletą kambarių. Interjere nėra nieko verto didelio dėmesio, bet bent jau galėsite pasidžiaugti, kad buvote mažai lankomoje vietoje. Šalia piramidės yra kasinėjami Menkaure laidojimo šventyklos griuvėsiai, o toliau į rytus vis dar po smėliu yra faraono slėnio šventykla. |
 |
|
 |
Sfinksas
Legendos, kuriomis bandoma pagrįsti Sfinkso paskirtį, yra tiek pat paslaptingos, kaip ir tos, kurios kalba apie jo išvaizdą. Sfinkso pagrindas yra iškirstas iš akmens, buvusio šalia kelio, vedančio į Khafre piramidę, o pastarųjų metų geologiniai ir archeologiniai tyrimai įrodė, kad Sfinksas buvo išskaptuotas iš akmens valdant faraonui, greičiausiai tam, kad atspindėtų pagrindinius to faraono valdymo bruožus, kadangi sfinkso galvos apdangalas yra toks, kokį nešiojo tik karališkųjų šeimų nariai.
Iš ankstyvųjų keliautojų užrašų galime spėti, kad sfinksas neteko nosies XI - XV amžiuje, nors kai kurie dėl šio sužalojimo kaltina Napoleoną. XIX amžiuje dalis nukritusios barzdos buvo išvežta iš Egipto, ir dabar saugoma Britų muziejuje Londone.
Šiuo metu Sfinksą kamuoja kur kas didesnės problemos, nei prarasta nosis. Jo ‘ligą’ galima pavadinti akmens vėžiu, kadangi sfinksas ardomas iš vidaus. Dvi labiausiai tikėtinos šios ligos priežastys – užterštumas ir kylantys požeminiai vandenys. XX amžiuje keletą kartų buvo bandoma Sfinksą restauruoti, tačiau tie bandymai dažnai tik dar labiau pakenkdavo. |
 |
|
 |
Krikščioniškasis senasis Kairas
Vienas iš miesto rajonų - krikščioniškasis senasis Kairas- buvo garsus kaip Egipto Babilonas. Faraonų laikais ši gyvenvietė turėjo strateginę reikšmę. Ji buvo įkurta dešiniajame Nilo krante, toje vietoje, kur veikė perkėla iš Egipto sostinės Memfio į Heliopolį, religinį miesto centrą. Babilone veikė uostas, kur atplukdydavo prekes iš Nilo deltos, Aukštutinio Egipto.
Egipto krikščioniškoji bažnyčia vadinama koptų bažnyčia. Žodis "koptas" kilo iš graikiškojo Egipto pavadinimo - “Aigiuntos” (egiptietis).
Mūsų eros pradžioje Egipto Babilonas buvo svarbus krikščionybės centras. Čia gyveno koptų patriarchas.
Senajame Kaire yra šešios koptų bažnyčios, kurios menkai tepasikeite nuo jų pastatymo. Viena garsiausių – Al-Mualliaka buvo pastatyta IV a. ant vieno iš romėnų forto bastionų. Ne mažiau garsi Abu Serga vardo bažnyčia. Pasak legendos, ji yra pastatyta virš grotos, kur gyveno Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi, kai ji slapstėsi nuo karaliaus Erodo persekiojimo. Koptų bažnyčios daug kuo panašios į pravoslaviškąsias cerkves. Bažnyčiose mažai sutinkama freskų, dauguma dekoruotos ikonomis. Koptų ikonos tapytos, medinės dalys puoštos raižiniais ir kaulo inkrustacijomis. |
 |
|
 |
Khan al-Khalili
Nors kai kurie keliautojai šios vietos neįtraukia į savo lankytinų vietų sąrašą, kartais tik dėl to, kad ten negalima privažiuoti autobusu ir negalima atsiskaityti kelionės čekiais.
Jau daug Kairo gyventojų kartų gyvena šiose siaurose, dengtose gatvelėse, užsiima tradiciniais amatais nuo XIV amžiaus, kai Khan al-Khalili buvo įkurtas – juk prekyba ten prasidėjo kur kas anksčiau, nei atvažiavo pirmieji turistai.
Šiandien Khan al-Khalili yra tarsi turgavietės ir parduotuvėlių (dauguma kurių sekmadieniais yra uždarytos) konglomeratas, kur galima nusipirkti visko, pradedant antklodėmis ir muilu, baigiant knygomis apie magiją ir brangiaisiais akmenimis. Kvietimai ‘ei, pone, pažiūrėkite nemokamai’ kviečia pasukti į šalį, o Khan al-Khalili prekiautojai yra vieni iš geriausių prekybininkų ir įkalbinėtojų, kokius jums teks kada nors sutikti. Khan galima nusipirkti beveik viską, ir jeigu kuris nors prekiautojas neturi to, ką jūs norite nusipirkti, jis tikrai suras jums kitą parduotuvėlę, kur tai nusipirksite.
Taip pat apsilankyte Fishawi kavos namuose. Pastaruosius 200 metų ši vieta yra atidaryta 24 valandas per parą. |
|