Karnakas yra kur kas daugiau, nei šventykla – tai įspūdingas šventovių, statulų ir obeliskų, dedikuotų Tėbų dievams ir Egipto faraonų didybei, kompleksas. Visi objektai, įskaitant patį šventyklos plotą, čia yra gigantiški – šventyklos teritorijos ilgis yra 1,5 km, plotis – 0,8 km. Šventyklos teritorijoje sutelpa 10 katedrų, o kai kurie monumentai yra net dvigubai didesni, nei Luksoro šventykloje. Tėbų iškilimo laikotarpiu Karnakas buvo svarbiausia dievų ir faraono garbinimo vieta, tuo metu vadinama Ipet-Isut arba ‘tobuliausia iš visų vietų’. Karnako kompleksas buvo statomas ir tobulinamas daugiau kaip 1500 metų.
Komplekso centre yra didžiulė Amono šventyklos teritorija, kurios pagrindinę dalį užima Amono šventykla ir jos šventasis ežeras. Ši vieta yra pagrindinė Tėbų triados (Amonas, Mut ir Khonas) garbinimo vieta, ir yra žymi savo įėjimo sale su didžiulėmis papiruso stiebo elementais dekoruotomis kolonomis.
Į pietus nuo Amono šventyklos yra Mut šventyklos teritorija, kurią su pagrindine Amono šventykla kažkada jungė sfinksų avino galvomis alėja. Į šiaurę yra Montu, Tėbų gyventojų garbinto karo dievo šventyklos teritorija. Sfinksų žmogaus galvomis alėja kažkada nuo Mut šventyklos vartų jungė Karnaką su Luksoro šventykla. Deja, atrasta buvo tik nedidelė šio šventojo kelio dalis. Likusi 3 km besitęsiančios alėjos dalis šiuo metu yra užstatyta šiuolaikiniais Luksoro pastatais – tačiau tarp pastatų galima pamatyti kai kurias alėjos detales.
Nors pagrindinė Amono šventykla buvo pastatyta Viduriniosios karalystės laikotarpiu, t.y. Tėbų klestėjimo pradžios laikotarpiu, likusios komplekso šventyklos, kolonos, kiemai buvo pastatyti Naujosios karalystės faraonų ir jų sosto paveldėtojų valdymo laikotarpiu. Taigi, kuo giliau einate į kompleksą, tuo senesnius pastatus matote prieš save.
Seniausia komplekso dalis yra Baltasis Sesostrio I paviljonas ir XII dinastijos statyti statiniai, kurie sudaro Amono šventyklos pagrindinę dalį, šventojo laivo šventovę ir centrinį Amono kiemą. Kiti kompleksą papildantys statiniai buvo pastatyti XVIII – XX dinastijos faraonų maždaug 1570-1090 m. pr. Kr. Vėlesnių dinastijų faraonai kompleksą išplėtė ir atnaujino. Čia savo pėdsakus paliko ir Ptolomėjai bei ankstyvieji krikščionys.
Šis kompleksas yra vienas iš svarbiausių lankytinų objektų Egipte. Žinoma, vieno apsilankymo metu yra neįmanoma perprasti visko, ką senovės civilizacijos atstovai kūrė keletą šimtmečių. Turint omenyje tai, kad beveik kiekvienas valdęs faraonas stengėsi palikti savo žymę šioje šventykloje, akivaizdu, kad gerai išstudijavę išlikusius objektus, išmoksite ir didelę dalį Egipto istorijos.

Pagrindinė ašis

Nuo įėjimo tolyn į šventyklos vidų veda sfinksų avino galvomis alėja, kuri kažkada žymėjo kanalą, jungusį šventyklą su Nilu. Alėja veda į neužbaigtą pirmąjį piloną, greičiausiai statytą XXX dinastijos faraono Nektanebo I. Laiptai kairėje veda į šiaurinio bokšto viršų, iš kur galėtumėte apžvelgti visą Karnaką ir jo apylinkes, tačiau laiptai yra uždaryti nuo tada, kai vienas iš turistų nukrito nuo jų ir užsimušė.

Didysis kiemas

Iš pirmojo pilono Jūs pateksite į didijį kiemą, didžiausią Karnako komplekso teritoriją. Kairėje pusėje pamatysite Setti II šventyklą, skirtą Tėbų triadai. Trijose nedidelėse koplyčiose buvo saugomi Mut, Amono ir Khono laivai, kuriais jie keliaudavo į Opet šventę.
Šiaurinė ir pietinė kiemo sienos žymimos kolonomis su papiruso žiedo formos viršūnėmis. Pietinėje sienoje yra iškirsta Ramzio III šventykla, skirta Tėbų triados garbinimui. 60 m ilgio piloną puošia scenos, kuriose faraonas vaizduojamas kaip didis užkariautojas, panašios dekoracijos taip pat būdingos ir kiemui, vestibiuliui su keturiomis kolonomis, hipostilinei salei su aštuoniomis kolonomis ir trims laivų saugojimo koplyčioms.
Didžiojo kiemo centre yra Taharqa kambarys. XXV dinastijos Nubijos faraonas Taharqa pastatė šį iš dalies atvirą paviljoną su dešimčia kolonų, kurių kiekvienos aukštis – 21 m, o viršų puošia papiruso formos dekoracijos. Išliko tik viena kolona ir alebastro altorius.
Antrasis pilonas buvo pastatytas XVIII dinastijos generolo Horemhebo, kuris vėliau tapo paskutiniuoju šios dinastijos faraonu. Ramzis I ir Ramzis II savo vardus ir regalijas įrašė virš Horemhebo vardo. Ramzis II taip pat čia pastatė dvi didžiules jį patį vaizduojančias rausvo granito statulas, po vieną iš abiejų įėjimo pusių.

Didžioji hipostilinė salė

Už antrojo pilono yra žymioji Didžioji hipostilinė salė. Ji buvo pastatyta faraono Seti I, kuris salės šiaurinę dalį išpuošė iškiliais reljefais, o Ramzis II reljefus papildė. Visas salės plotas užima 6 000 m2 (tokiame plote sutilptų Romoje esanti šv. Petro bazilika ir Londono šv. Povilo katedra), o joje esančios 134 papiruso elementais dekoruotos kolonos yra tiesiog neužmirštamos. Kažkada šioje salėje viskas buvo nutapyta ryškiomis spalvomis, o pati salė dengta stogu, t.y. čia dažniausiai tvyrodavo prietema. Dabar neįmanoma įsivaizduoti, kad šis kiemas kadaise buvo būtent toks.
Tarp trečiojo pilono, kurį pastatė Amenhotepas II, ir ketvirtojo pilono, kurį pastatė Tutmozis I, yra siauras kiemas. Tutmosis I čia pastatė porą obeliskų, o Tutmozis III čia pastatė jų dar porą. Tik vienas iš 4 obeliskų yra išlikęs, bet kitų liekanas taip pat galėsite pamatyti išsimėčiusias po visą kiemą.

Vidinė šventykla

Už ketvirtojo pilono yra seniausia komplekso dalis. Keturiolika kolonų leidžia manyti, kad kažkada čia buvo nedidelė hipostilinė salė. Ji buvo pastatyta Tutmozio III, kuris siekė su šaknimis išrauti Hatčepsut valdymą primenančias detales. Hatčepsut atėjo į valdžią mirus Tutmozio III tėvui, kai pats Tutmozis III buvo dar per jaunas, kad galėtų užimti sostą. Šioje salėje, aplinkui du didžiuosius Hatčepsut obeliskus, Tutmozis III pastatė 25 m aukščio smiltainio statinį. Vieno iš obeliskų, kuriuos Hatčepsut pastatė savo “tėvo” Amono garbei, dalis šiandien guli prie šventojo ežero; kitas obeliskas priešais penktąjį piloną yra išlikęs, ištrauktas iš smiltainio uždangos. Tai yra aukščiausias Egipto obeliskas, jo aukštis – 29,2 m. Obelisko viršus kažkada buvo puoštas aukso ir sidabro lydiniu.
Penktąjį piloną pastatė Tutmozis I, o netoliese už jo buvo pastatytas dabar jau sugriautas šeštasis pilonas (statytas vėliau, nei penktasis). Šeštasis yra mažiausias pilonas Karnake, pastatytas Tutmozio III, kuriam taip pat priklauso dvi rausvojo granito kolonos prie įėjimo, ant kurių išraižytos Egipto emblemos – lotosas simbolizuojantis Viršutinįjį Egiptą, ir papiruso žiedas, simbolizuojantis Žemutinįjį Egiptą. Šalia stovi dvi didžiulės Amono statulos, kuriose taip pat vaizduojama jo moteriškoji kopija – Amunet, pastatytos Tutanchamono valdymo laikais.
Šventojo laivo šventyklą, kurią statė Tutmozis III, Aleksandras Didysis (332-323 m. pr. Kr.) pakeitė granito statiniu; čia gerai išsilaikiusių reljefų autorystė priskiriama jo broliui, Filipui Arideus (323-317 pr. Kr.).
Tutmozio III kaip didvyrio ir imperijos statytojo garbinimui yra skirti reljefai vadinamoje Užrašų sienoje, esančioje šiaurinėje centrinio kiemo dalyje. Nenumaldomai trokšdamas valdžios, šis faraonas su nukariautomis tautomis elgėsi sąžiningai, o šioje sienoje įrašytus tekstus apie nukariautas tautas faraonas skyrė dievui Amonui.