Khnum (“kūrėjas”) – labai sena dievybė, šaltųjų vandenų valdovas, glaudžiai susijęs su kasmetiniais Nilo potvyniais. Jis kūrėjas to, kas yra dabar, ir to, kas dar bus. Khnum sukūrė dievus ir iš molio nužiedė žmones. Vaizduojamas, kaip žmogus, avino galva.

Atumas – pirmykštis Egipto Saulės dievas, pasaulio kūrėjas. Jis atstovauja vakaro saulę, simbolizuoja saulėlydžius. Vėliau jis buvo sugretintas su Ra, kaip dievas Atumas – Ra. Anot legendos, jis buvo pirmoji esybė (kalva), kuri iškilo iš pirmapradžių vandenų. Atumas sukūrė dievybes Shu (oro) ir Tefnut (drėgmės). Atumą simbolizavo juodas bulius, tarp savo ragų nešantis saulės diską ir kobrą.

Besas – neūžauga, groteskiškos figūros dievas, saugantis nuo piktųjų dvasių ir nesėkmių. Iš pradžių jis buvo tik karališkųjų rūmų saugotojas, tačiau jo kultas greitai paplito tarp paprastų žmonių. Besas – žmogiškųjų malonumų, pasilinksminimų, muzikos ir šokių dievas. Ypatingai globojo dirbančius vaikus ir moteris. Kitaip nei dauguma kitų Egipto dievybių, Besas buvo vaizduojamas kaip pilno veido (dažniausiai nuogas) nykštukas, kyšančiu liežuviu, lenktomis kojomis ir ausimis, liūto arba katino karčiais ir uodega, dėvėjo plunksnų karūną. Savo kardais ir peiliais jis sukeldavo didžiulį triukšmą, kuris atbaidydavo piktąsias dvasias.

Gebas – ”didysis gagentojas”, dievas, vaizduojamas su žąsimi ant galvos arba žąsies pavidalu. Taip buvo dėl legendos, teigiančios, kad Gebas padėjo kiaušinį, iš kurio išsirito Saulė. Gebas – Žemės globėjas, dažnai vaizduojamas pasirėmęs ant vienos alkūnės, sulenktu keliu, gulintis po dangaus deive Nut. Tokia jo poza simbolizuoja Žemės slėnius ir kalnus. Gebo, kaip augmenijos dievo, kūnas buvo išmargintas žaliais lopais arba augalais.

Ra-Harakhti – egiptiečių ryto saulės dievas. Buvo tikima, kad Egipto faraonai gimdavo rytiniame horizonte (kaip ir Ra - Harakhti) ir valdydavo viską nuo rytinio iki vakarinio horizonto. Šis dievas vaizduojamas sakalo pavidalu ir garbinamas Heliopolio mieste.