19x25 cm - 34 Lt
20x30 cm - 39 Lt
23x33 cm - 45 Lt
30x40 cm - 64 Lt
40x60 cm - 87 Lt
70x90 cm - 180 Lt

Skirtukas knygai iš papiruso su įvairiomis scenomis ir senovės Egipto alfabetu

Vakare lotosas susiskleidžia ir pasislepia po vandeniu, o ryte jis išlenda ir vėl išskleidžia savo žiedą. Pagal mitą, iš pirmapradžių vandenų pirmiausiai atsirado milžiniškas lotoso žiedas, ir iš jo žengė saulės dievas.. Tokiu būdu lotosas tapo saulės, kūrimo, vaisingumo, tyrumo simboliu. Lotosas buvo Aukštutinio Egipto simbolis. Ant bareljefų pavaizduota, lotoso šaknys persipina su papiruso stiebais ( Žemutinio Egipto simbolis), norint parodyti dviejų žemių vienybę. Lotosas yra meilės, harmonijos, santarvės simbolis.
Papirusas gyvenimo ir ribos, iš kurios viskas atsirado, simbolis. Dar pačioje Senosios karalystės pradžioje papirusas buvo Žemutinio Egipto simbolis. Tas pats augalas, vaizduojamas kartu su Aukštutinio Egipto simboliu – lotosu, buvo suvienyto Egipto simbolis. Papirusas buvo meilės deivės Hator šventas augalas. Mene papirusai žymėjo žemių ribas. Galiausiai, papirusas reiškė “aplink” arba “už” norint pasakyti, kad viskas, kas gyva saugoma.

SKARABĖJUS (kheper) didysis šventas skarabėjus, dažniausiai sutinkamas Senovės Egipto amuletuose ir meno kūriniuose. Skarabėjus laikomas laimės, sėkmės ir turto simboliu. Skarabėjus siejamas su kūrimo dievu Atumu ir saulės dievu Ra.

HORO AKIS (udjat, wadjet) vaizduojama, kaip žmogaus akis su antakiu, žiūrint į žmogaus veidą iš priekio. Akis dekoruojama ženklais, puošiančiais sakalų akis. Paprastai, udjat vaizduojama kaip dešinioji akis, nors kartais sutinkama ir kairioji. Greičiausiai tai yra susiję su mitu, kuriame sakoma, kad saulė ir mėnulis yra dešinioji (saulė) ir kairioji (mėnulis) dangaus dievo akys. Kaip amuletas, Horo akis apsaugo nuo ligų dažnai, daroma iš mėlyno arba žalio fajanso arba iš pusiau brangiųjų akmenų. Egipto mitai pasakoja, kad Horas prarado savo kairiąją akį kariaudamas su Setu, kad atkeršytų už savo tėvo mirtį. Kairiąją akį, buvusią mėnuliu, atrado dievas Totas (išminties ir magijos dievas). Akis buvo sudužusi, bet Totui pavyko iš šukių sudėti visą mėnulį. Kiekvienos udjat dalelės dydis atitinka mažėjančią geometrinę progresiją - 1/2, 1/4, 1/8 , 1/16,1/32, 1/64 sudėtos kartu, jos sudaro 63/64 arba beveik 1.

Scena vaizduoja dangaus deivę Nut, simbolizuoja naktinę saulės kelionę.
Nut – egiptiečių dangaus deivė, žemės dievo Gebo žmona. Mitas pasakoja, kad iš Nut gimė saulė ir žvaigždės, ji tvarko šviesulių judėjimą dangaus skliaute.
Nut - egiptiečių dangaus deivė, žemės dievo Gebo žmona.
Naujoji Karalystė. Vaizdas iš Karalių slėnio. Tėbai.

“Denderos Zodiakas”, tai pats seniausias kalendorius rastas iškaltas ant akmens. Pradžioje egiptiečiai naudojo mėnulio kalendorių, vėliau perėjo prie saulės, padalinę metus į 365 dienas ( 12 mėn. Po 30 d. ir 5 švenčių d. metų gale) Manoma, kad iš jo kilo dabartinis Zodiakas.

SKARABĖJUS (kheper) didysis šventas skarabėjus, dažniausiai sutinkamas Senovės Egipto amuletuose ir meno kūriniuose. Skarabėjus laikomas laimės, sėkmės ir turto simboliu. Skarabėjus siejamas su kūrimo dievu Atumu ir saulės dievu Ra.

GYVENIMO MEDIS (nehet) Egipto mitologijoje šventomis buvo laikomos keletas medžių rūšių, tačiau jos visos buvo žymimos vienu hieroglifo ženklu. Mene medžiai taip pat kartais buvo žymimi šiuo hieroglifu. Gyvenimo medis su paukščiais simbolizuoja žmogaus gyvenimo tarpsnius - nuo vaikystės iki senatvės.